Antrasis Pasaulinis karas
1939 m. rugsėjo 1 d. – 1945 m. rugsėjo 2 d.
Ašis – Sąjungininkai
Ašies valstybės: Vokietija ir Italija. Vėliau prie jų prisidėjo Japonija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Kroatija, Suomija ir Tailandas.
Sąjungininkai: Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Lenkija. Vėliau prie jų prisidėjo SSRS, JAV ir Kinija. (SVARBU: SSRS buvo laikoma sąjungininke, nepaisant to, kad kariavo su Suomija, užėmė dalį jos teritorijos, okupavo Baltijos valstybes, dalį Lenkijos, Ukrainos bei Rumunijos.)
Karo veiksmai vyko Europoje ir Viduržemio jūroje, Atlanto vandenyne, Šiaurės Afrikoje, Azijos rytuose ir Ramiajame vandenyne – 40 valstybių teritorijoje. Į karą buvo įtraukta 61.
Antrojo pasaulinio karo priežastys tebėra diskutuotinos. Tarp jų minima Versalio taikos sutartis, Didžioji depresija, komunistų, Vokietijos ir Japonijos ekspansionizmas, komunistinė sovietų ekspansija.
Prieškario laikotarpis: Vokietija siekė atstatyti savo galią ir statusą, prarastą Pirmajame pasauliniame kare. Joje ir Italijoje atsirado fašistiniai judėjimai. Tai įvyko dėl 3 dešimtmetyje pasaulyje vyravusio ekonominio nestabilumo ir revanšo siekio. Vokietijoje įsitvirtino fašistai ir į valdžią atėjo jų lyderis – Hitleris, pasižymėjęs maniakiškumu, ėmėsi realizuoti savo nacional-socialistinę doktriną. Adolfas Hitleris pradėjo ignoruoti Versalio taikos sutarties reikalavimus, kurie ribojo Vokietijos agresiją. Jis grąžino privalomąją karinę tarnybą ir pradėjo sparčiai gaminti karinę techniką.
1936 m. vokiečiai užėmė Reino demilitarizuotą zoną. Vakarų valstybės tai ignoravo, nors tuo metu galėjo nesunkiai priversti ją grįžti prie Versalio nuostatų, bet tikėjosi, jog Vokietija neplės agresijos.
1938 m. Vokietija netrukdoma prisijungė Austriją ir dalį Čekoslovakijos.
1939 m. Vokietija okupavo Čekoslovakiją ir ultimatumu išsireikalavo Klaipėdos kraštą iš Lietuvos, o Italija okupavo Albaniją.
1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašomas Molotovo-Ribentropo paktas – SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis, taip pat slapti rytų ir šiaurės Europos šalių pasidalijimo dokumentai.
Karas prasidėjo Ramiajame vandenyne kartu su 1937 m. liepos 7 d. prasidėjusiu Antruoju Kinų – Japonų karu.
Europoje karas prasidėjo 1939 m., kai Vokietija ir Sovietų Sąjunga, sudariusios Molotovo-Ribentropo paktą, užpuolė Lenkiją. Hitleris pasinaudojo pretekstu – pareiškė, jog lenkų kareiviai įvykdė „agresiją“ vokiečių radijo stotyje prie Lenkijos – Vokietijos sienos. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai, tačiau kovoti nesiruošė. Per kelias „žaibo karo“ (Blitzkrieg) savaites oro pajėgos ir tankai privertė Lenkiją pasiduoti. Čia labai prisidėjo vokiečių pikiruojantys bombonešiai, garsėję savo taiklumu ir sirenomis („Jerichono trimitais“), kurios pradėdavo kaukti pikiruojant ir paveikdavo priešo moralinę būklę. Raudonoji armija (SSRS) užėmė šalies rytinę dalį, kaip buvo sutarta.
Karo veiksmai: 1939 m. lapkričio 30 d. sovietai užpuolė Suomiją ir po atkaklaus Žiemos karo 1940 m. kovo mėnesį Suomija atidavė dalį savo teritorijos. 1940 m. balandį vokiečiai užėmė Daniją ir Norvegiją, o gegužę vermachtas, nepaisydamas mažųjų šalių neutraliteto, peržengė Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų sienas. Taip vokiečiai iš šiaurės apėjo laikytą neįveikiamu prancūzų gynybinį kompleksą (Mažino liniją). Maršalas Petenas paskelbia paliaubas, kurios įsigalioja birželio 25 d.
1940 m. birželį SSRS okupavo Lietuvą, Latviją, Estiją bei dalį Rumunijos. Liepos mėnesį į karą Vokietijos pusėn įstojo Italija (vadovaujama Musolinio). Ji užima britų Somalį, dalį Kenijos, Sudano, įsiveržia į Egiptą. Tačiau gruodžio mėnesį juos sumuša britai ir 1941 m. pradžioje išveja iš Rytų Afrikos.
Iki 1940 m. vasaros Hitleris laimi visur. Tačiau tuo metu prasideda atkaklūs mūšiai tarp vokiečių (Luftwaffe) ir britų (RAF) oro pajėgų. Taip vadinamą „mūšį dėl Britanijos“ Vokietija pralaimi. O Italija pralaimi bandydama užimti Graikiją.
1941 m. kovo mėnesį Jungtinių Valstijų prezidentas sulaužo šalies neutralitetą ir leidžia pristatyti į Didžiąją Britaniją karo reikmėms skirtą produkciją. Rugpjūtį Čerčilis ir Ruzveltas pasirašo Atlanto chartiją, skelbiančią demokratinius principus, kurie turi sudaryti būsimą taikos pamatą.
1941 m. balandį Hitleris puola Jugoslaviją ir Graikiją. Birželio 22 d. užpuola Sovietų Sąjungą („Barbarosos operacija“), tačiau „žaibiškas“ puolimas nepavyksta.
1941 m. gruodžio 7 d. Japonija netikėtai subombarduoja amerikiečių karinę jūrų bazę Pearl Harbore (Ramiajame Vandenyne). Į karą įstoja JAV, iki tol tik padėjusi karinėmis reikmėmis.
1941-1942 m. vokiečių kariuomenė prieina iki pat Maskvos ir Leningrado, kurį apsiautė, nes nepaėmė šturmu. Susiformuoja antihitlerinė SSRS, Jungtinės Karalystės ir JAV koalicija.
1942 m. vokiečiai pasiekia Volgą ir nori užimti Stalingradą (siekiama naftos šaltinių), bet Raudonoji armija atkakliai priešinasi. 1943 m. vokiečių pajėgos, uždarytos Stalingrade, priverstos kapituliuoti. Vėliau sekė vokiečių pralaimėjimai Kursko ir Dniepro mūšiuose.
Nuo 1943 m. karo eiga krypo sąjungininkų naudai. JAV ir Didžioji Britanija bombarduoja Vokietijos miestus, pamažu užima visą Italiją. 1944 m. Raudonoji armija Rytų fronte veržiasi į priekį ir metų pabaigoje prieina Vokietijos sieną
1945 m. rugpjūtį pirmosios atominės bombos numetamos ant Hirosimos ir Nagasakio. Nors visus karo metus Japoniją lydėjo nesėkmės, bet tik po atominio ginklo panaudojimo ji kapituliuoja rugsėjo 2 d.
Lietuva karo metais: Molotovo-Ribentropo paktu Lietuva atiteko Vokietijos įtakos sferai, vėliau – SSRS. Prasidėjus karui, 1939 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos vyriausybė paskelbė neutralitetą. Spalio 10 d. pagal sutartis su SSRS, Lietuvai grąžintas Vilnius. Į grąžintas teritorijas sovietai įvedė kareivius.
1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo, o rugpjūčio 3 dieną aneksavo Lietuvą.
1941 m. birželio 22 d. vokiečių kariuomenė užėmė Lietuvą. Tuo pat metu įvyko Lietuvių aktyvistų sukilimas prieš TSRS valdžią, 6 savaitėm buvo atkurta nepriklausomybė ir paskelbta laikinoji Juozo Ambrazevičiaus vyriausybė, tačiau jos nepripažino naciai. Rugpjūtį Lietuva tapo Ostlando dalimi – Lietuvos generaline sritimi.
1944 m. atsitraukdami vokiečiai naudojo išdegintos žemės taktiką (sprogdino tiltus, įmones, statinius). Liepą sovietinė armija pradėjo veržtis į Lietuvą ir užėmė Vilnių, rugpjūčio 1 d. – Kauną, per spalį visą teritoriją, išskyrus Klaipėdą – užėmė tik 1945 m. sausį ir Kuršių Neriją – vasarį. Prasidėjo antroji sovietinė okupacija.
Karo rezultatai: Sąjungininkų pergalė. Iškyla dvi supervalstybės – JAV ir Sovietų Sąjunga. Europa, iki tol dominavusi pasaulyje, smunka, žlunga finansai, ekonomika. Su žeme sulyginti šimtai miestų. Rekordinis aukų skaičius (daugiausiai civilių). Vokietijos mirties stovyklose sunaikinta milijonai tų, kuriuos Trečiasis reichas laikė nepilnaverčiais, t. y. čigonų, slavų belaisvių, homoseksualų, bet daugiausia žydų. Žmonės kentėjo nuo bombardavimų, trėmimų, bado. Nemaža valstybių sienų pertvarkymo aukų.
Karo metu atsirado naujos taktikos, strategijos, technologijos. Lėktuvų aptikimui pradėti naudoti radarai. Karo pabaigoje sukurtas ir panaudotas branduolinis ginklas.
Įkurta Jungtinių Tautų Organizacija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą